Visa griaunantis nerimas

 

Norėčiau, kad šiuo įtemptu laikotarpiu, kai aplink girdime, o galbūt ir patys dieną pradedame nuo naujienų apie viruso pandemiją mano straipsnis būtų pozityvesnis. Nors nutariau rašyti apie nerimą, tikiuosi pažvelgti į jį iš kitokios nei įprasta pusės. 

Įsivaizduokite pasaulį be baimių ir nerimo. Ką tik gimęs kūdikis neturėdamas baimės nepažįstamiesiems, aukščiui,  tamsai ilgai neišgyventų. Būtent nerimas, baimės padeda mums apsisaugoti, išvengti pavojų ir ieškoti pagalbos. 

Nerimas ir skirtingi jo lygiai labai dažni kasdieniame psichologo darbe. Kai kurie kreipiasi į psichologą tiesiogiai dėl nerimo, kiti pagrindine problema įvardindami tam tikrus gyvenimo įvykius. Galima išskirti skirtingas nerimo rūšis, tačiau galiu nuraminti, kad nerimą dėl ateities, išlikimo išgyvena kiekvienas. Nesaugumo jausmas, neužtikrintumas dėl ateities yra itin mus gąsdinantys, nes saugumo poreikis, kaip ir fiziologiniai poreikiai (miegas, maistas, dauginimasis), psichologijoje išskiriamas kaip vienas svarbiausių. Todėl būtent krizės, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės sujaukdamos mūsų saugumo jausmą sukelia stiprų nerimą. 

Jei reikėtų išskirti, dažniausiai pastebiu, jog klientai patiria nerimą atsisakydami savo poreikių ir  gyvendami labiau pagal kitų norus arba lūkesčius. Klausydama klientų konsultacijose išgirstu: „Man reikia“, „Aš turiu“. Tačiau kiek tokių teiginių „Man reikia“, galėtumėte pakeisti į teiginius prasidedančius „Aš noriu“? Kiek dalykų, įsipareigojimų darome iš tiesų norėdami, o kiek įsirašę savo galvose kaip neginčijamus ir privalomus atlikti, net nesvarstydami. Tokiu atveju naudinga pabandyti pažvelgti į save iš šalies ir pamatyti, kokie yra jūsų poreikiai šioje situacijoje. Nesijaudinkite jei iš pirmo karto tai atrodys per sudėtinga užduotis. 

Kita grupė klientų tie, kurie linkę ypatingai kontroliuoti save, savo gyvenimą, situacijas, todėl menkiausi pasikeitimai, nukrypimai nuo „jų plano“ labai išmuša žemę iš po kojų. Konsultacijose taip pat atsiskleidžia jų noras forsuoti, suvaldyti susitikimus, savo mintis ir tikėtis greito „pasveikimo“ rezultato. Tokiems klientams ypatingai sunku išbūti su neapibrėžtomis nerimo problemomis

Pastebiu klientus prisiimančius visą atsakomybę už jų įvertinimą darbe, santykius su draugais ir žmona, kitų emocijas.  Neretai iškyla ir jų noras „pataisyti“, pakeisti partnerį, vaikus, gyventi pagal schemą. Šioje  akistatoje su virusu taip pat nesunkiai galime prisiimti per daug atsakomybės už kitus, už situaciją, kuri priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų dalykų, kurių negalime kontroliuoti. Todėl mane konsultacijose labai pradžiugina klientų suvokimas, kad geriausia ką jie gali patirdami nerimą tai nespausti savęs, sustoti atidžiau įsiklausydami į savo mintis. Nes labai dažnai už nerimo slepiasi  keletas kitų reikšmingų klientui problemų.  

Norėčiau žinoti atsakymus ar patarimus, kurių dažnai prašo klientai tikėdamiesi greičiau iš gyvenimo „išmesti„ nerimą. Vis dėlto nerimas mūsų gyvenimo dalis su kuria turime susigyventi, o ne kovoti. Kai bandome ignoruoti nerimą keliančias mintis, nepasidaliname jomis su psichologu ar artimu žmogumi, jos pradeda dar labiau įkyriai veikti mūsų kasdienybę. Tuomet veikiami nerimo pradedame bijoti mums įprastų situacijų, sunkiai susikaupiame darydami įprastus darbus, gali atsirasti įkyrūs veiksmai, tokie kaip nuolatinis tikrinimas ar užsirakinome duris, nepalikote atvirų langų. Todėl kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos dėl nerimo, kuo labiau galima išvengti kitų jo sukeltų problemų. 

 Mes negalime tikėtis, kad visada pavyks atlikti užduotis teisingai, gyventi „be klaidų“. Nespauskite, mylėkite ir būkite sau nuolaidesni. Nebijokite nežinoti ir priimkite nerimą,  kaip jūsų galimybę tobulėti. Kad ir kaip norėtųsi klientų žodžiais „sudėlioti į lentynėles“, dabar turime priimti situacijos  neapibrėžtumą ir išbūti jame. Tikiu, kad šis laikotarpis pajudins mus bent truputį susimąstyti apie dalykus, kuriuos neigėme, kurių vengėme ir slėpėme kasdienybės darbuose. 

Mar 31, 2020