Vaiko emocinė raida ir kylantys sunkumai

 

Emociją galime apibrėžti kaip psichikos būseną, kuri apima fiziologinį sužadinimą, veiksmus, mintis ir sąmoningą išgyvenimą. Galima rasti keletą skirtingų emocijų klasifikavimo teorijų. Tačiau dažniausiai išskiriamos keturios pagrindinės emocijos:liūdesys, džiaugsmas, pyktis, baimė.

Ypatingai sparti vaiko emocinė raida vyksta tarp trijų šešių metų amžiaus. Gebėjimas valdyti savo emocijas ir nurimti yra  sėkmingos  vaiko raidos požymis. Lygiai taip pat, kaip kiekvienas vaikas išmoksta vaikščioti, atsisėsti taip pat ir emocijų reguliavimas yra sąlygotas augimo. Tačiau aplinka, emocinio vaiko intelekto ugdymas ir dėmesys jam neabejotinai labai prisideda prie sėkmingos vaiko emocijų raiškos ir reguliavimo. Pastebėta, kad vaikai, kurie suvokia savo emocijas, elgiasi mažiau agresyviai, nei tie, kurie nežino, kaip su jomis tvarkytis bei geba lengviau išsakyti savo poreikius. 

Pagal emocijų reiškimą galime skirstyti vaikus ir suaugusius į tris grupes:

  • Kai emocijas sulaiko ir neigia. Vaikai dažniausiai sako „man viskas gerai“, „aš nepykstu“. Kai vaikai šypsosi norėdami verkti, yra labai blogai, nes jiems tenka jausmus kaupti ir išgyventi įtampą, nepasitenkinimą, kuris gali būti toliau netinkamai nukreiptas į save arba kitus.
  • Kitas emocijų raiškos kraštutinumas, kai jausmai yra nekontroliuojami ir užvaldo vaiką. Tuomet pasireiškia isterija, pykčio priepuoliai, juokas ar džiaugsmas be priežasties. Tokie stiprūs išgyvenimai gali labai išsekinti vaikai, po to jis gali tapti labai abejingas, nebesistengiantis. 
  • Geriausias ir sveikiausias jausmų raiškos būdas-kai vaikas atpažįsta savo emociją ir gali tinkamai pagal situaciją ją išreikšti. 

Kokias emocijas vaikas išgyvena teigiamas ar neigiamas priklauso nuo to  ar žmonės ir aplinka padeda, ar trukdo vaikui siekti savo tikslų. Jei vaikas gauna tai, ko jis nori išgyvena teigiamas emocijas, jei negauna ir nepasiekia savo tikslo-neigimas.Įvairaus spektro, neigiamos ir teigiamos emocijos, yra mums svarbios ir reikalingos, nes perduoda informaciją, padeda lengviau prisitaikyti ir išlikti. Labai svarbu kalbant su vaiku apie emocijas pabrėžti, jog yra gerai jausti visas emocijas. Taip pat supažindinti, jog galime išgyventi keletą priešingų emocijų, pavyzdžiui, meilę ir pyktį, vienu metu, kas taip pat yra normalu. 

Nereikėtų stengtis vaiką apsaugoti nuo neigiamų išgyvenimų bei mokyti suvaldyti kilusį nepasitenkinimą, pyktį negavus to, ko tikėjosi. Laikotarpiu, kai vaikas pradeda ožiuotis, tėvams svarbu likti griežtesniems ir laikytis aiškių, nuoseklių reikalavimų vaikui, kas užtikrintų jam saugumą, padėtų išvengti chaotiškumo. Labai tiksliai vaikams apibrėžkite, ką norite pasakyti savo taisykle, kad vaikui neliktų jokių abejonių, ir jis nebijotų netikėtų jūsų sprendimų, netikėtų pasėkmių. 

Jaunesni nei 5 m.  vaikai dėl savo egocentrizmo dar negeba suvokti, jog dalyvauja tarpusavio santykiuose ir kiti vertina jų elgesį. Vienas svarbiausių priešmokyklinio amžiaus vaiko raidos etapų yra jo gebėjimas suvokti save kaip atskirą asmenį ir  išgyventi sudėtingesnes emocijas, tokias kaip gėda, kaltė. 5-6 metų vaikai taip pat jau gali įvardyti ir įsisamoninti savo emocijas, tačiau svarbu , kad aplinkoje jie kuo dažniau girdėtų skirtingas apie skirtingas emocijas, būtų sureaguota į besikeičiančias jų nuotaikas, atkreipiamas dėmesys į savijautą. 

Vaikui pasielgus netinkamai svarbu stabdyti jo netinkamą elgesį, tačiau užtikrinti, kad jus liūdina vaiko elgesys, ne jo asmenybės savybės. Padėkite vaikui suprasti, kad jis nėra blogas, net jam suklydus, primate, suprantate jo jausmus ir mylite, tačiau jo elgesys jus nuliūdino ir tikitės, kad jis nebepasikartos. 

Padėdami vaikui geriau pažinti savo emocijas patys jam suprantamais žodžiais įvardinkite savo savijautą, kalbėkite kaip mūsų kūnas reaguoja išgyvenant skirtingas emocijas, aiškinkite emocijas pasitelkę žaislus bei emocinio lavinimo žaidimus. Svarbu kalbėti su vaikui apie priežastis, kurios sukėlė jam tam tikrą emociją. Jei pastebite, kad vaikas visuomet yra pavargęs ir sudirgęs grįžęs iš mokyklos ar darželio pašalinkite jį erzinančius dirgiklius, pavyzdžiui, nurenkite varžančius drabužius, nutildykite muziką, paimkite kažką užkąsti. 

Vaiko emocinis intelektas nesivysto atskirtas nuo vaiką supančos aplinkos bei santykių šeimoje. Matoma pagarba, išklausymas, pasidalinimas savo emocijomis šeimoje leidžia vaikui perimti tinkamus pavyzdžius emociniam vystymuisi bei pasitikėti, būti atviram su jumis. 

Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.

Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt. Daugiau informacijos http://psichologeindre.lt/#kontaktai

 

 

Mar 04, 2020