Gabus vaikas iššūkis ugdytojams?

Atpažinti gabų vaiką

Nors iki šiol sunku rasti vieningą gabaus vaiko apibrėžimą, tačiau tradiciškai gabiu laikomas asmuo su aukštesniais nei vidutiniai intelektiniais gebėjimais (aukštesnis nei 130 intelekto koeficientas) bei aukštais  pasiekimais vienoje ar keliose srityse.  Nors gabaus žmogaus sąvoka pirmiausiai siejama su intelektiniais  gebėjimais, tačiau pastaruoju metu jau įtraukiami ir  kiti asmenybės aspektai, kaip motyvacija, polinkiai bei vis įvairesnės reiškimosi sritys (bendravimas, lyderiavimas), ką tėveliams, mokytojams taip pat labai svarbu pastebėti. Mokykloje gabus vaikas pirmiausiai pralenkia savo bendraamžius atlikdamas pateiktas užduotis, įgyvendindamas reikalavimus pagal savo amžių. Gabų vaiką iš kitų galima atpažinti jo itin dideliu domėjimųsi, įsitraukimu į tam tikrą veiklos sritį, pavyzdžiui, loginių užduočių sprendimą, konstravimą.  Taip pat neretai padedant mokyklos psichologui galima išsiaiškinti, jog tam tikti gyvenimo veiksniai, aplinkybės: sumažėjusi vaiko motyvacija, neleidžiančios pasireikšti mokinio kūrybiškumui užduotys,  sutrugdo gabiems mokiniams pasižymėti mokymo procese.

Padėti gabiesiems 

Įprasta, jog tėvai atpažinę savo vaiko gabumus linkę tuo itin džiaugtis, didžiuotis, dažnai kelti jiems perdėtus lūkesčius, tačiau neretai stokoja žinių kaip toliau vaiką lavinti. Gabieji vaikai yra specialiųjų poreikų vaikai reikalajantys papildomo mūsų dėmesio ir darbo su jais. Todėl reikšminga sužinoti, su kokiais sunkumais  susiduria gabūs vaikai, kokius iššūkius jie kelia  ugdytojams ir kaip galima padėti gabiesiems lengviau prisitaikyti prie socialinės aplinkos, padidinti jų pasiekimus.

Nors gabūs vaikai paprastai mokytojų apibūdinami kaip turintys unikalius gabumus, ypatingus akademinius pasiekimus, itin daug sunkumų jie patiria būtent dėl savo išskirtinumo. Gabūs vaikai prisitaikę visuomenėje taip pat gerai kaip jų bendraamžiai, vis tik dažnai patiria bendravimo sunkumų, jaučia socialinės stigmos spaudimą jų atžvilgiu. Lietuvoje pedagogai ir studentai vienu didžiausiu žmogaus privalumų laiko gebėjimą prisitaikyti prie kitų, kas kitose Europos šalyse nėra sureikšminama. Žinoma, jog mokytojų bei bendraamžių nuostatos gabių Lietuvos mokinių atžvilgiu ne tokios teigiamos, kokios dažnai deklaruojamos ir būtų pageidautinos siekiant padėti gabiems mokiniams atskleisti savo turimą potencialą.

Papildomai,  mokykloje labiausiai koncentruojantis į gabaus mokinio pasiekimus, dažnai neapimant gabių mokinių socialinio, emocinio patyrimo. Tėvai bei mokytojai gali klaidingai manyti, jog aukšto lygio kognityvinis išsivystymas turi sutapti su tokiu pačiu socialiniu bei emociniu mokinio vystymųsi. Tačiau, yra žinoma, jog kognityvinis ir emocinis/socialinis asmens vystymasis nėra sinchoniškas.  Dėl savo aukšto kognityvio išsivystimo gabūs vaikai pastebi, perima daug daugiau informacijos, įvykių iš aplinkos, išgyvena daugiau potyrių, kas sąlygoja ir didelį jų emocinį nestabilumą. Taip pat labai reikšminga gabių vaikų emocinių/socialinių sunkumų priežastis yra greitesnė tokių vaikų intelektine branda dėl ko jie netenka bendraamžių grupės, su kuria galėtų identifikuotis. Tuo tarpu asmens  identifikacija, ypač paauglystėje, yra vienas aktualiausių poreikių.  

Akivaizdu, jog dažnai vidinis gabiųjų pasaulis sulaukia per mažai aplinkinių dėmesio. Jis išryškėja tik tokiems mokiniams užsimenant apie savižudybę, atsiradus valgymo sutrikimams,  priklausomybėms, nuotaikos pokyčiams, norui mesti mokyklą. Todėl gabių vaikų tėvams ir kitiems ugdytojams labai svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko akademinę sėkmę, bet ir jo prisitaikymą, bendravimo su bendraamžiais aspektus. Reikalingą pagalbą šiuo atveju turėtų suteikti ir psichologas, kadangi gabūs mokiniai dažnai negeba, nenori atskleisti patiriamų emocinių sunkumų tėvams, mokytojams.

Be jokios abejonės gabieji vaikai turi ir išskirtinių, specialiųjų mokymosi poreikių. Todėl ugdytojams gabūs mokiniai, jų sėkmingas prisitaikymas klasėje sukelia daug papildomų klausimų ir iššūkių. Palaikant jų gabumus turėtų būti pateikiamos  sudėtingesnio pobūdžio užduotys, intensyvesnis darbo tempas, krūvis, sudaromos kitokios mokymosi sąlygos nei likusiems.  

Iš kitos pusės gabūs vaikai gali išgyventi stresą dėl nepalankaus bendraamžių požiūrio į didesnį mokytojų jiems rodomą dėmesį, sukuriamas išskirtines sąlygas. Gabaus vaiko „etiketė” keičia pačio individo požiūrį į save, formuoja savęs kaip kitokio suvokimą. Gabūs mokiniai apibūdindami savo gabumus nurodo, kad viską pasiekia pastangų dėka, neturi įgimtų sugebėjimų, kas gali būti susiję su jų noru neišsiskirti bei palaikyti pozityvius santykius su kitais vidutinių gabumų bendraamžiais. Todėl ugdytojams reikėtų stengtis pernelyg „neiškelti” gabaus mokinio aukščiau kitų, nes jis dar nepasirengęs tapti „kitokiu” ir jam labai svarbu priklausyti bendraamžių grupei. Gabaus vaiko išskyrimas, ypatingas dėmesys jam gali turėti vet neigiamą poveikį, paskatinti jį regresuoti mokantis, kad tik pritaptų prie likusių bendraamžių. Kartais įvertinus gabaus vaiko savijautą, prisitaikymą klasėje, pasiekimus geriausiu sprendimu tolesniam jo lavinimui gali būti  perkėlimas į aukštesnę klasę.

 Apžvelgus gabių vaikų ugdymą, vystymosi sunkumus akivaizdu, jog negalima teigti, jog jie neturi nieko bendro su kitais mokiniais ar yra itin pranašesni. Tiesiog dėl papildomų aukštų kompetencijų, intelektinių gebėjimų gabieji yra identifikuojami išskirtiniais, kelia daugiau iššūkių ugdytojams, reikalauja didesnės stimuliacijos mokymo procese nei jų bendraamžiai. Ir nepaisant aukštų intelektinių gabių vaikų sugebėjimų svarbu skirti  dėmesio ir jų vidiniam pasauliui, kuris taip pat yra turtingas, tačiau kartais ir labai išsibarstęs.

Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.

Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt. Daugiau informacijos http://psichologeindre.lt/#kontaktai

Dec 27, 2018