Išmintinga mamos mielė

Pamaitinti, aprengti, išmokslinti – daugybė tikslų veda kiekvieną mamą. Per juos kartais pamirštama, kad didžiausias vaikų poreikis yra meilė. Batus ir kelnes vaikai išauga, o tai, ką sudedame į jų širdį ir charakterį, lieka visam gyvenimui. Apie tai kalbamės su psichologe Indre Kazlauskaite.

– Ar galima apibrėžti, kas yra išmintinga mamos meilė?

– Motinos kaip kūrėjos, globėjos simbolis labai dažnas psichologijoje. Daug dėmesio skiriama aprašant motinos ir vaiko tarpusavio ryšį ir sąveikas, sveiką motinos prieraišumą prie vaiko. Neabejotinai motinos vaidmuo yra vaiko asmenybės pagrindas. Išmintinga motinos meile įvardyčiau motinos buvimą su vaiku, jo emocinių poreikių atliepimą pasitikint savimi ir vaiku, kai meilė nėra susipynusi su įtampa ar nuolatinėmis baimėmis. Išmintinga mama gerbia vaiką, tiki ir pasitiki juo.

– Kenksminga yra ne tik meilės stoka, bet ir jos perteklius. Kaip sužaloja vaikus tokia mamos meilė, kai vaikas tampa pasaulio centru?

– Geriausias pavyzdys vaikui yra šalia esanti savimi pasitikinti, rami mama, kuri taip jam užtikrina saugumą ir leidžia pačiam pažinti aplinką. Tačiau iš mamos nerimo kylanti perdėta vaiko globa apriboja jo savęs ir kitų pažinimą, labai svarbų vystantis asmenybei. Darbe tenka susidurti su vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių, adaptacijos mokykloje sunkumais, kylančiais dėl mamos prisiimtos perdėtos atsakomybės už vaiką. Pernelyg globodamos ir kontroliuodamos, mamos neleidžia vaikui išsiugdyti įgūdžių, reikalingų darbui atlikti, tapti jam savimi pasitikinčiu ir savarankišku žmogumi. O ir mamai nuo vaiko atsiradimo kūrus žalingą santykį su juo tampa sudėtinga perleisti dalį atsakomybės vaikui, leisti jam pačiam žengti į pasaulį, prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje, kurti santykius su bendraamžiais, vėliau – atsiskirti.

– Pernelyg daug žinančios, pernelyg daug globojančios, pernelyg daug į savo vaiko gyvenimą besikišančios mamos... Šiandien turbūt galime išskirti naują reiškinį – supermamiškumą.

– Supermamoms vaikas tampa priemone realizuoti save, įrodyti savo vertę. Gyvename skatinami visose srityse būti pirmi, itin daug žinoti, įrodyti, pasiekti. Tačiau jūs tikrai netapsite prastesne mama, jei jūsų dviejų metų vaikas nedeklamuos eilėraščio ar aštuonerių grįš iš mokyklos purvina uniforma. Norėtųsi, kad iš savo artimiausių žmonių jis perimtų suvokimą, jog leidžiama klysti, kartais būti netobulam ir kitokiam nei kiti, nes ir pati galite tokia būti.

– Kartais vaikai jaučia nuoskaudą dėl to, kad mama nevienodai visus myli. Kodėl taip atsitinka?

– Manau, žmonių lyginimasis vieniems su kitais yra normalu. Mes dažnai analizuojame, kuo esame panašūs ir skirtingi. Todėl nenuostabu, kad tėvams vieno vaiko asmenybės savybės, polinkiai, elgesys yra labiau suprantami, priimtini nei kito. Meilė kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, įsiklausant į jo poreikius, atsižvelgiant į santykį su juo. Tačiau liūdna, kai tėvai kelia skirtingus polinkius, gabumus turintiems vaikams vienodus reikalavimus, formuoja per aukštus lūkesčius. Ypač žalinga, kai vaikai aptarinėjami ir lyginami jiems girdint. Tuomet atsiranda konkurencija tarp vaikų, vaiko beviltiškumas, motyvacijos stoka, nepasitenkinimas santykiais.

– Dažnai tėvai per vaikus realizuoja savo svajones. Būreliai, laisvalaikio veiklos ir netgi profesijos pasirenkamos ne todėl, kad to nori vaikas, bet todėl, kad apie tai savo jaunystėje svajojo mama ar tėtis. Kaip nesupainioti interesų?

– Gimus vaikui, dažnai tėvai žvelgia į jį tarsi į savo kopiją ir nori modeliuoti neįgyvendintus planus, svajones. Tačiau daug svarbiau, nei versti vaiką įgyvendinti jūsų svajones ir lankyti futbolo ar tapybos pamokas yra pastebėti jo gabumus ir ieškoti tinkamiausių būdų jiems realizuoti. Atsirinkęs, kas jam patinka ir geriausiai sekasi, vaikas bus labiau motyvuotas ir pasieks aukštesnių rezultatų, nei lankydamas užsiėmimus, į kuriuos kas savaitę važiuoti prašo mama. Galime pastebėti, kad net sulaukę paauglystės vaikai menkai pažįsta savo stipriąsias puses, jiems ypač sunku pasirinkti savo ateities kelią.

– Daugelis mamų tampa močiutėmis. Kaip protingai mylėti anūkus?  Kaip nevirsti anekdotine uošve ar anyta?

– Ir uošvei, ir anytai reikėtų nenuvertinti tėvų vaidmens auklėjant vaikus, nesistengti taisyti jų požiūrio ir taikomų metodų. Tėvams ir seneliams vertėtų nepamiršti nuoseklumo auklėjant: laikytis kiek įmanoma vienodų susitarimų, taisyklių, kad vaikas nemanipuliuotų suaugusiaisiais, žinotų ribas ir savo elgesio padarinius. Senelių dalyvavimas vaiko gyvenime yra labai reikšmingas jo vystymuisi ir savivokai. Išmintingi seneliai leidžia savo anūkams patiems bandyti ir patirti sėkmę, atliekant jų amžiui įveikiamas užduotis.

Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.

Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt. Daugiau informacijos http://psichologeindre.lt/#kontaktai

 

 

May 07, 2020